Didžiausias lietuvių ir latvių partizanų bunkeris Latvijoje

Latvijos Jelgavos rajone 2010 m. pradėtas atstatinėti didžiausias Baltijos šalyje pokario partizanų bunkeris. Šis turistinis objektas atstatomas jau antrą kartą, nes pirmąjį po rekonstrukcijos mediniai rastai, iš kurių jis buvo pastatytas, tiesiog supuvo. Šiame bunkeryje gyveno ir kovėsi bendras latvių ir lietuvių partizanų dalinys, vadovaujamas Karlo Krauji ir Prano Gelažiaus-Kluonio, Apie tai rašo vietos laikraštis „Kurzemes Vards”.

Istoriniai dokumentai rodo, kad bendras junginys Jelgavos apskrityje Lielaucės miške gyvavo nuo 1948 m. gruodžio iki 1949 m. kovo 17 d. Bunkerį, kurio plotas 62 kvadratiniai metrai, 1948 m. rudenį pastatė lietuvių ir latvių partizanai, kartu kovoję prieš okupantus. Jame žiemoti planavo iki 30 Karlo Krauji (Kārlis Krauja), tikrasis vardas Visvaldis Brizga, vadovaujamo būrio partizanų. Beje, būrio vadas – buvęs latvių SS divizijos legionierius.

1949 m. kovo 17 d. 24 čia buvusius partizanus apsupo 760 kareivių. Į apsupties žiedą pateko 15 latvių ir 9 lietuviai. Vyrai atsisakė pasiduoti ir stojo į nelygią kovą. Nors partizanai priešus taršė 82 mm minosvaidžiu ir sugėbėjo susprogdintas minas, kurios buvo padėto ant kelių, vedančių bunkerio link, atsilaikyti prieš gausesnes pajėgas ir artilerijos ugnį nepavyko. Mūšyje žuvo 15 kovotojų, 9 paimti į nelaisvę. – 7 latviai ir 2 lietuviai. Puolančių nuostoliai – 3 kariai žuvo ir keletas sužeista. Šis mūšis didžiausios bendros lietuvių ir latvių kautynės prieš sovietinius okupantus.