Keliautojai ir tyrinėtojai

• Adrijos j0ra ir poilsis Kroatijoje ilgam lieka atmintyje

  Unikalioje centrinės Kroatijos vietoje – tarp Adrijos jūros ir Velebitų kalnų – yra gražus, jaukus ir nedidelis kurortinis miestelis Starigrad Paklenica. Žemėlapiuose dėl mažumo pažymėtas ne itin ryškiai. Turistams labiau žinomas kaip seno romėnų laikų miesto Zadaro „priemestis“. Būdamas strategiškai palankioje vietoje – netoli įžymusis Plitvicos ežerų nac. parkas, Krka upės krioklių nac. parkas, Cornati salų parkas, Paklenicos nac. parkas, - tai žinantys ir vertinantys renkasi poilsį būtent čia.

• Garunas Tagijevas – vulkanų dievas

   Garunas Tagijevas, dėl kurio tautybės ginčijasi prancūzai ir belgai, 1914 m. gimė Varšuvoje. Tėvas, tarnavęs gydytoju caro armijoje, žuvo Pirmojo pasaulinio karo mūšiuose ir mama su sūnumi pasitraukė į Belgiją.

• Kristupas Kolumbas – Europos klajūnas po Ispanijos vėliava

  Kristupas Kolumas (Christopher Columbus ) g. 1451 m. spalį, mirė 1506 m. balandžio 20 d.) žymiausias visų laikų jūrininkas ir keliautojas, kurios vardas tapo bendriniu ir plačiai naudojamu prekės ženklu. Per savo audringą gyvenimą keliautojas patyrė šlovę, turtus, tačiau mirė skurde pamirštas savo amžininkų.

• Noreberas Kastere – požemių žinovas

  Noreberas Kastere savo tėvynėje, Prancūzijoje, toks pat įžymus, kaip DArtanjanas, tačiau šlovę pasiekė ne mojuodamas špaga, o landžiodamas po giliausius žemės urvus. 

• Roaldas Amundsenas – norvegas, įveikes Arktį

  Roaldas Amundsenas (Roald Engelbregt Gravning Amundsen) tais laikais, kai dar nebuvo sniego motociklų, GPRS ir kito keliautojams skirto gėrio, tapo pirmuoju žmogumi, pasiekusiu Pietų Ašigalį ir pirmuoju, kuris sugebėjo aplankyti abu žemės polius, nors jo mama ir siekė, kad sūnus neplaukiotų jūra, o taptų gydytoju. 

• Robertas Skotas – žymiausias ledynuose žuvęs keliautojas

  Anglą Robertą Skotą (Robert Falcon Scott) į kelionę pastūmėjo nuotykių ir šlovės troškimas. Nor ir neturėjo jokios patirties Arktyje, tačiau trisdešimtmetis leitenantas, vėliau anksčiau laiko pakeltas į kapitonus, 1900 m. vadovybei padavė prašymą surengti poliarinę ekspediciją.

• Timas Severinas – airis, patraukęs paskui vikingus

   Arijoje, kurią kadaise niokojo vikingai ir paliko gilų spaudą kalaviju ir sagomis. Save iš vikingų kildinantis Severinas nuo vaikystės girdėjo pasakojimus, kaip vienuolis Brendanas iš karvių odų pagaminta valtimi nukeliavo į Šiaurines platumas ir savo akimis matė aisbergus.

• Turas Hejerdalas – keliautojas, legendas pavertęs realybe

  Kai Turas Hejerdalas viešai išsakė mintis, kad anksčiau nei Ameriką pasiekė Kristupo Kolumbo karavelės ir tvirtai suręsti vikingų laivai, Europos ir Amerikos gyventojai galėjo bendrauti ir tam nereikėjo sudėtingų burlaivių ir kompaso, iš būsimojo keliautojo šaipėsi kas netingėjo. 

• Žakas Ivas Kusto – gelmių tyrinėjimų architektas

   Žaką Ivą Kusto (1910-1997 m.) turbūt galime laikyti žymiausiu XX a. keliautoju. Šis žmogus, kurio vardas jau tapo bendriniu, neatsiejamas nuo vandenyno tyrinėjimų,

• Alenas Bombaras – žmogus, be maisto atsargų perplaukęs Atlantą

  Prancūzui gydytojui Alenui Bombarui buvo tik 28 metai, kai jis ryžosi mirtinai pavojingam eksperimentui – be jokių maisto ir vandens atsargų pripučiamu plaustu įveikti Atlanto vandenyną.