Nors pokario partizanai buvo įrengę šimtus bunkerių, tačiau šiandien dauguma šių slėptuvių tai tiesiog miškuose likusios nelabai ryškios duobės. Pamėginome surinkti rekonstruotus partiznų bunkerius, kuriuose galima aplankyti. Jei žinote daugiau objektų, susijusių su partizaniniu judėjimu, parašykite. Sąrašą mielai papildysime.
Deja, kol kas mokslininkai jomis nelabai domisi. Kas kita, vadinamieji juodieji archeologai, su metalo ieškikliais šukuojantys miškus ir ieškantys istorinių vertybių.
Tik 2010 m. mokslininkai pradėjo tirti laisvės kovų dalyvių slėptuves. Gegužės-rugsėjo mėnesiais Daugėliškių miške, Raseinių rajone, dirbo viena ekspedicija. Tyrimai atlikti vietoje, kur bus atstatytas Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris. 1950 m. liepos 22 d. čia žuvo 5 partizanai: 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis, Aleksas Meškauskas-Elytė, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas, Juozas Tomkus-Gabrys ir partizanas, slapyvardžiu Banga. Tuokart vienintelis iš partizanų Juozas Zinius-Nemunėlis liko gyvas ir buvo suimtas.
Radviliškio rajone, Minaičių kaime, 2010 m. pagaliau atstatytas bunkeris, kuriame 1949 metais tris savaites gyveno aštuonių Lietuvos apygardų partizanų vadai, pasirašę Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją.
Mažeikių raj. Dar vienas atstatytas, vadinamasis Milių bunkeris, yra netoli Krakių gyvenvietės, Mažeikių raj. 1948 m. sausio 3 d. , iš duoti MGB agento, po didvyriškos kovos čia žuvo du partizanai: Albertas Švažas ir Pranas Šiuipys. Išsami informacija apie mūšį ir pačią partizanų slėptuvę bei bunkerio nuotraukos čia – http://www.mke.lt/Mili%C5%B3_bunkeris
Anykščių raj. Dabužių miške entuziastai 2009 m. vasarą atkūrė Jono Kadžionio-Bėdos bunkerį, kurio buvimo vietą nurodė pats J.Kadžionis. Įdomu tai, kad ši slėptuvė niekada nebuvo aptikta ir sunaikinta. Daugelį metų čia slapstęsis partizanas 1953 m. buvo įviliotas į pasalą ir suimtas. Kalėjimuose praleido 28 m.
Palangos raj. Žibininkų kaime, Vilimo kalvelėje, šalia pramogų komplekso „HBH Juozo alus“, atkurtas Narimanto kuopos bunkeris. Čia 1947 m. balandžio 27 d. žuvos kuopos vadas A.Grabys-Vaidila ir jo pavaduotojas A.Jurevičius-Sakalas. Keliems kovotojams pavyko prasiveržti iš apsupties.
Alytaus raj. Punios šile rekonstruotas Dainavos apygardos štabo bunkeris, kuriame 1947 m. rugpjūčio 11 d.čia žuvo Dainavos apygardos vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis, Dainavos apygardos štabo viršininkas Jonas Pilinskas-Krūmas, Margirio grupės štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras, štabo darbuotojas Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis. Apsvaiginti granatomis ir paimti gyvi: agitacijos skyriaus viršininkas Vincas Juozaitis-Vyturys, apygardos štabo viršininko pavaduotojas Juozas Puškorius-Girinis, ryšių ir žvalgybos viršininkas Antanas Macevičius-Linas, Vaidoto grupės vadas Juozas Petraška-Patrimpas, Lapaitis. Žemėlapis, kaip galima rasti slėptuvę, yra prie Punios girininkijos.
Druskininkų apylinkės. Prieš keletą metų atstatytas Norulių bunkeris, kuriame 1947 m. balandžio 11 d. žuvo Druskininkų bataliono vado pavaduotojas Balutis ir kiti partizanai. Atkurta ir slėptuvė, įrengta Ratnyčėlės upelio šlaite. Bunkeryje 1947–1949 m. slapstėsi Dainavos apygardos partizanai Pranas Suraučius-Ąžuolinis, Bronius Kukauskas-Kiškis ir Bronius Sinke-vičius-Paukštis. 1949 m. kovotojai žuvo ir slėptuve niekas nesinaudojo, tačiau jos neaptiko ir stribai. 1997 m. bunkeris buvo atstatytas. Kokia jo būklė šiandien neaišku. Abi slėptuvės netoli viena nuo kitos ir jas aplankyti galima pėsčiomis.
Varėnos savivaldybė. Dar vienas bunkeris, palyginus netoli Druskininkų – Marcinkonių apylinkėse, Kasčiūnų kaime, Juozo Jakavonio sodyboje. Čia 1945 – 1946 m. gyvno ir dirbo Adolfas Ramanauskas – Vanagas bei Dainavos (tuometinės A) apygardos vadas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Slėptuvė niekada nebuvo rasta. Partizanų vadai iš jos pasitraukė, kai sovietai suėmė šeimininkų sūnų, buvusį Adolfo Ramanausko asmens sargybinį.
