Tai poilsis jaunimas ir ekstremalams, kuriems už bet kokį patogumą svarbiau sutaupytas litas. Aišku, jei kišenėje žvanga tik keli eurai, tai keliaujant pasirinkimas nedidelis. Palapinės parke nepastatysi. Todėl tenka keliauti į hostelį.

Hostelis, tai miesto bendrabutis. Dušas jame bendras, kambariuose, kur gali apsistoti nuo 2 iki 20 žmonių, galima pamatyti ir dviaukštes lovas. Kartais vienoje patalpoje nakvoja vyrai ir moterys. Nepaisant šių niuansų, kai nakvynė Europoje žmogui kainuoja tik 10-15 eurų, studentai, vadinamieji bakaperiai (laisvieji keliautojai, ieškantys pačių pigiausių kelionės būdų) ir kita komforto neišpaikinta publika, mielai renkasi hostelius.

Nors atrodo, kad ten turėtų gyventi žmonės, į gyvenimą žiūrintis pakankamai laisvai, tačiau hosteliuose pakankamai griežtos taisyklės. Ten draudžiama būti dieną, kai apgyvendinimo įstaiga tvarkoma, vakarais šviesa išjungiama nustatytą valandą, draudžiama gerti alkoholį ir rūkyti.

Paprastai hosteliuose yra ir bendro naudojimo kamabrys, kuriame stove prie interneto prijungtas kompiuteris bei galima pažiūrėti televizorių. Dažnai šios apgyvendinimio įstaigos įsikūrusios senamiesčiuose ar miesto centruose, kas joms duoda papildomo patrauklumo. Kartais ten galima užsisakyti ir ekskursijas, kuriose buvę žmonės giria gidus ir nedidelę kainą.