Vilniuje daugiau nei du dešimtmečius dirbantis katafalko vairuotojas Jaroslavas Kavšin atskleidžia, ką reiškia kasdieniai susitikimai su mirtimi ir kokie iššūkiai laukia jo darbe, dirbant su mirusiųjų kūnais. 49-erių vyras pasakoja apie savo patirtį, psichologinius iššūkius ir atskleidžia, ką iš tikrųjų reiškia būti šios ypatingos paslaugos dalimi. Nuo gaisrinės iki laidojimo paslaugų sektoriaus Pirmiausia Jaroslavas atskleidžia, kaip jis atsidūrė katafalko vairuotojo kelyje. Buvęs gaisrininkas ir viešbučio sektoriaus darbuotojas, 2003 metais nusprendė priimti darbo pasiūlymą laidojimo paslaugų centre. Tai buvo atsitiktinis pasirinkimas, tačiau jis puikiai įsikūrė šiame darbe, kuriame psichologinė ištvermė ir pagarba mirusiems yra svarbiausi. Darbas su kūnais – daugiau nei tik vairavimas Jaroslavas pasakoja, kad jo darbo diena susideda iš dviejų dalių: ūkiniai reikalai ir kūnų…

Prezidentas Gitanas Nausėda kategoriškai atsisako diskutuoti su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu, kritikuodamas jo pastabas dėl krašto gynybos finansavimo. Šalies vadovas tvirtina, kad Žemaitaitis savo pareiškimais „sukelia painiavą Lietuvoje“ ir „gąsdina žmones“. „Nenoriu diskutuoti su ponu Žemaitaičiu, nes jis kalbasi, nežinau, su dievais ar su pačiu savimi“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda. Prezidentas taip pat kritikavo R. Žemaitaičio pasisakymus dėl gynybos biudžeto, teigdamas, kad jo komentarai gali pakenkti tiek vidinei, tiek tarptautinei Lietuvos reputacijai. Gynybos finansavimas: diskusijos dėl „nacionalizavimo“ ir skolinimosi Valstybės gynimo taryba, atsakinga už krašto apsaugos finansavimą, nusprendė artimiausiais metais skirti 5-6 proc. BVP. G. Nausėda anksčiau kalbėjo, kad tai reikš papildomus 12-13 mlrd. eurų. Pasak prezidento, finansavimo spragą galima užpildyti skatinant ekonomikos augimą, investuojant per nacionalinį plėtros banką ILTE ir skatinti pensijų fondų investicijas Lietuvoje. Tuo tarpu R. Žemaitaitis teigia, kad finansuoti…

Vairuotojų elgesys po eismo įvykių, kai jie pasišalina iš įvykio vietos, kelia susirūpinimą. Policijos duomenimis, tokie atvejai Lietuvoje fiksuojami nuolat, o psichologai aiškina, kad už tokį sprendimą gali būti atsakingi baimė, šokas ir net primitivūs išgyvenimo instinktai. Paskutinis įvykis, kuris sukrėtė visuomenę, įvyko Vilniuje, Ukmergės gatvėje, kur automobilis mirtinai sužalojo 77 metų moterį, tačiau jo vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai surado tiek automobilį, tiek 39 metų vairuotoją su 1,18 promilės girtumu tik po pusvalandžio, Fabijoniškėse. Tūkstančiai pasišalinimų per metus: 2024 m. – 2454 atvejai Vilniaus apskrities policija praneša, kad 2024 m. jau užfiksuota 2454 eismo įvykiai, kai vairuotojai pasišalino iš įvykio vietos. Iš šių atvejų, 19 vairuotojų buvo neblaivūs, o 66 įvykiai baigėsi sužalojimais. Tokia tendencija, pasak policijos atstovo Donato Mankausko, yra nuolatinė ir nepastebėta didelių pokyčių, išskyrus rugsėjį, kai į Vilnių atvyksta nauji vairuotojai. Kodėl…

Pastaraisiais metais netrūko ekstravagantiškai suprojektuotų jachtų, tačiau niekas neprilygsta „Kokomo Ailand“. Ji labiau panaši į mobilią salą nei į laivą. Tai galima palyginti su prabangiu privačiu kurortu. Kelios terasos pasižymi visais aukštai siekiančių mansardų ir paplūdimio klubo bruožais. „Kokomo“ koncepciją sukūrė „Migaloo Private Submarines“. Kūrėjai teigia, kad klientui pageidaujant, projektas bus išplėstas atsižvelgiant į turimas technologijas. Papildomos kliento specifikacijos turės įtakos galutinei plaukiojančios konstrukcijos kainai. Kokomo sala yra didžiulė jachta ir privati ​​sala, turinti visus prabangaus kurorto požymius. Mansarda maždaug 80 metrų virš jūros lygio su dviem liftais, sūkurine vonia, privačiu paplūdimio klubu ir nuostabiais vandenyno vaizdais. Aštuoni varikliai varo didžiulę platformą, kuri gali pasiekti iki 8 mazgų arba apie…

Net ir maloniausias skrydis gali baigtis ilgu bagažo laukimu. Tačiau patyrę keliautojai žino paslaptį, kuri visada leidžia jiems gauti savo bagažą greičiau nei kitiems ir su mažesnėmis pastangomis. Dažnai net oro uosto darbuotojai nežino, kada atvyks keleivių bagažas, todėl visiems tenka kantriai laukti. Pasirodo, bagažą galite gauti daug anksčiau be jokio vargo, pastangų ar papildomų mokesčių, tačiau tuo turėtumėte pasirūpinti prieš išvykdami. Išvykdami turėtumėte užregistruoti savo bagažą registracijos metu, paminėdami, kad jis yra trapus. Svarbu įsitikinti, kad prie jo yra pritvirtinta speciali etiketė. Dauguma oro linijų bendrovių šią paslaugą siūlo nemokamai. Šis veiksmas ne tik išsaugos jūsų bagažą po skrydžio, bet ir padės jam daug greičiau pasiekti bagažo atsiėmimo skyrių.…

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad jo dukra Oleksandra ir sūnus Kyrylo liko Kyjive net prasidėjus plataus masto karui. Tai jis sakė duodamas interviu Italijos televizijos kanalui „RaiNews24“. Pasak prezidento, vaikai yra stipriausi ukrainiečiai. Atsakydamas į laidos vedėjo Paolo Petreccchi klausimą, kokie jam buvo treji didžiojo karo metai, V. Zelenskis pasakė: „Kaip ir kiekvienam žmogui. Prezidentas Zelenskis, kaip ir visi mūsų žmonės, yra žmogus. Mums nebuvo lengva. Labai gerbiu mūsų žmones, kurie yra tiesiog geri. Jie nuo pat karo pradžios gynė Ukrainą, savo namus. Kiekvieno iš mūsų namai yra mūsų šalis. Labai svarbu, kad žmonės atsilaikė ir parodė visam pasauliui, kad jie kovoja tik už savus. Mūšio lauke, žinoma, mūsų…

Dar prieš kelerius metus kelionė į populiariausius Europos miestus daugeliui atrodė savaime suprantamas pasirinkimas. Paryžius, Venecija ar Barselona buvo ne tik kryptys – tai buvo svajonės simboliai. Tačiau šiandien vis dažniau girdime kalbas apie perpildytas gatves, turistų srautus, vietinių nepasitenkinimą ir jausmą, kad kelionė virsta labiau logistiniu iššūkiu nei malonia patirtimi. Ar populiarios kryptys vis dar vertos dėmesio, ar atėjo metas ieškoti alternatyvų? Kodėl kai kurie miestai tapo perpildyti? Perpildytų miestų fenomenas neatsirado per naktį. Pigių skrydžių plėtra, trumpų savaitgalio kelionių populiarėjimas ir socialinių tinklų efektas paskatino milijonus žmonių rinktis tas pačias „instagramiškas“ vietas. Kai kurie miestai tapo beveik scenomis nuotraukoms, o ne realiomis gyvenimo erdvėmis. Prie to prisideda ir…

Kelionės dažnai planuojamos taip, tarsi būtų lenktynės – kiek miestų aplankysi, kiek objektų „užsidėsi varnelę“, kiek nuotraukų parsiveši. Tačiau vis daugiau žmonių pradeda atrasti visai kitokį keliavimo būdą – lėtą keliavimą, kai svarbiausia ne kiek pamatysi, o kaip jausiesi. Kartais pati vertingiausia kelionės dalis būna ne įspūdingas objektas, o tylus rytas su kava, lėtas pasivaikščiojimas ar tiesiog laikas be plano. Kas yra „slow travel“ iš tikrųjų? Lėtas keliavimas nereiškia, kad nieko neveiki visą laiką. Tai labiau požiūris – rinktis mažiau vietų, bet pabūti jose ilgiau. Vietoje to, kad per tris dienas aplankytum tris miestus, pasilieki viename ir leidiesi į jį „įaugti“: vaikštai be maršruto, stebi vietinius, užsuki į tas pačias…

Ne visada reikia ilgesnių atostogų, kad pakeistum aplinką ir šiek tiek „prasivėdintum galvą“. Kartais užtenka savaitgalio – dviejų ar trijų dienų – kad pajustum, jog buvai išvykęs. Trumpi pabėgimai ypač tinka tiems, kurie gyvena intensyviu tempu, bet vis tiek nori keliauti, pamatyti naujų vietų ir grįžti su mažais, bet maloniais įspūdžiais. Kam tinka trumpi pabėgimai? Savaitgalio kelionės tinka žmonėms, kurie negali ilgam ištrūkti iš darbų ar įsipareigojimų, bet nenori laukti „tobulo momento“. Tai taip pat puikus pasirinkimas tiems, kurie nori dažniau patirti kelionių džiaugsmą, bet be sudėtingo planavimo. Trumpa kelionė leidžia išbandyti miestą ar kryptį be didelės rizikos – jei patiks, visada galėsi sugrįžti ilgesniam laikui. 6 kryptys savaitgaliui Ryga…

Didieji Europos miestai jau seniai įsitvirtinę keliautojų maršrutuose. Roma, Paryžius ar Barselona vilioja pažadais apie „must see“ objektus, tačiau kartu su tuo ateina ir minios, eilės bei jausmas, kad viską matai per kitų žmonių pečius. Vis daugiau keliautojų pradeda ieškoti alternatyvų – vietų, kuriose dar įmanoma pasijusti ne tik turistu, bet ir atradėju. Kartais būtent mažesni, mažiau žinomi miestai palieka stipresnį įspūdį nei garsiausios Europos sostinės. Kodėl verta ieškoti alternatyvų populiariems miestams? Populiarios kryptys dažnai pasiūlo daug kultūros ir istorijos, tačiau kartu atima dalį autentiškumo. Perpildytos aikštės, brangūs restoranai turistinėse zonose ir nuolatinis skubėjimas gali trukdyti iš tiesų pajusti vietos ritmą. Alternatyvios kryptys leidžia keliauti lėčiau, dažniau užmegzti spontaniškus pokalbius…