Vokietis Klausas Štiortebekeris (Klaus Stoertebeker), vienas žymiausių Viduramžių Baltijos jūros piratų, vėl „privertė“ prisiminti savo vardą – buvo pranešta, kad iš Hamburgo muziejaus povogta jo kaukuolė.
Apie šį keistą įvykį rašo agentūra RP-Online. Radusiam kaukuolę, kuri kadaise priklausė žymiajam jūrų plėšikui, buvo pažadėta kelių tūkstančių eurų premija. Štiortebekeris, kartu su 73 savo bendražygiais 1401 m. buvo nukirsdintas atokioje Grasburgo saloje, kur iki XIX a. vidurio miestiečiai ganė savo gyvulius. Plėšiko galvą, kad būtų pamoka visiems, kurie kėsinasi į Hanzos pirklių turtus ir saugumą, vinimis prikalė prie Hamburgo vartų.
1878 m, darbininkai, uoste statantys sandėlį, kasdami pamatus rado vinimi prakaltą kaukuolė. Miesto galvos pasitarė ir nusprendė, kad tai tikrai garsiojo pirato, variusio siaubą pirkliams, galvos likučiai. Skeleto detalė perduotas istorijos muziejui, kur tapo vienu seniausių eksponatų. Tiesa, istorikai taip ir nerado neginčijamų įrodymų, kad kūno detalė tikrai priklausė piratui. Nepaisant tokios smulkios painiavos faktuose, 2004 m šalia muziejaus pastatytas Štiortebekerio biustas, atkurtas pagal rastą kaukuolę. Mokslininkai mėgino iš eksponato išgauti DNR, tačiau paaiškėjo, kad tai neįmanoma, nes laikas ir kaulams tekę išbandymai pažeidė net ląsteles.
Štiortebekerio vardas žinomas ir lietuviams. Prieš keletą metų mūsų šalyje vokiečiai statė filmą apie šį jūrų plėšiką. Šventoje, Rusnėje, Nidoje išdygo viduramžių miestelio imitacija. Mūsų staliai net sukonstravo butaforinį laivą „Kogas“, kurį dabar poilsiautojai, kurie lankosi Juodkrantėje gali ir aplankyti. Laivas stovi miestelio prieplaukoje ir jame veikia tokio pat pavadinimo kavinė. Deja, istorinių faktų, ar piratas, sekdamas Hanzos pirklius buvo užsukęs į Šventąją, Palangą ar Nidą, neišliko. Tikriausiai taip niekada ir nesužinosime, ar Vytauto laikais jis regėjo Birutės kalną.
Manoma, kad Klausas Štiortebekeris gimė apie 1360 m. Vismane. „Stoertebeker“ tai pravardė, reiškianti „žmogus, galintis išlenkti taurę vienų ypu“. Prasidėjos Švedijos ir Danijos karui, jis subūtė grupę draugų ir pradėjo vadovauti kaperių brolijai, kuri „leidus“ Danijai, plėšė Švedijos laivus, gabenusius maisto produktus kariuomenei. Karui pasibaigus, vyrai nemetė pelningo amat. Įkūrė bazę Gelgolande, Šiaurės jūros saloje, ir savarankiškai pradėjo persekioti bei plėšti Hanzos pirklius. Siautėjo Šiaurės ir Baltijos jūrose. 1401 m Hamburgo valdovo kariuomenė plėšikus užblokavo jų saloje. Štiortebekeris pralaimėjo kautynes ir kartu dešimtimi bendražygių pateko nelaisvėn.
Kaip byloja legenda, prieš vykdant bausmę, piratų vadas paprašė Hamburgo burmistro, kad ši duotų žodį – paleistų į laisvę tiek žmonių, pro kiek jis prabėgs, kai galva bus nukirsta. Štiortebekeris, kai budelis mostelėjo kirviu ir jo galva nusirito, sugebėjo prabėgti pro 11 likimo draugų. Kalbama, kad jis būtų įveikęs ir ilgesnį atstumą, tačiau budelis jam pakišo koją.
Hamburgo burmistras žodžio nesilaikė. Visi piratai iškeliavo ant ešafoto.
