Būsimasis keliautojas nuo vaikystės svajojo įrodyti, kad šie pasakojimai tai ne tik sagos, bet realūs istoriniai faktai. Užaugęs ir tapęs žinomu geografu, Severinas pradėjo raustis archyvuose ir su nuostaba aptiko, kad airių misionierius Brendanas greičiausiai, tūkstančiu metų anksčiau už Kristupą Kolumbą ir keturiais šimtais metų anksčiau už vikingus, pasiekė Šiaurės Ameriką.

Skeptikai nesismulkino ir Severino prielaidas iš karto pakrikštijo „pamišėlio svaičiojimais“. Geografui neliko nieko kito, kaip sekti žymiojo Turo Hejerdalo pėdomis – pastatyti laivelį ir pačiam leistis į pavojingą kelionę.

Pasirengimas užtruko keletą metų ir pagaliau 1976 m. gegužės 19 d., kuri dar vadinama šventojo Brendano diena, palaikis laivelis išplaukė iš uosto ir atsidavė vandenyno malonėn. Tiesa, tą kartą prasti orai neleido keliautojai, kaip buvo planuota, nuplaukti iki Grenlandijos. Kitais metais Severinas dar kartą leidosi žygins.

Startavęs Ispanijoje nuotykių ieškotojas ir mokslininkas nušluostė nosis visiems skeptikams. Per kelis mėnesius su „Brendanu“ airis nuburiavo iki Grenlandijos, praplaukė jos pakrantė ir kelionę baigė Šiaurės Amerikoje.

Sėkmė taip įkvėpė mokslininką, kad jis dar keletą kartų leidosi senųjų keliautojų maršrutais.

1981 m. pagal senovinius arabų rankraščius pastatęs anksyvųjų viduramžių laivą, jis praplaukė Sindbado, „Tūkstančios ir vienos nakties“ pasakų herojaus, maršrutais. 1984 m. keliautojas, pastatęs senovinį graikų laivą „Argo“ sėkmingai įveikė Homero laikų herojaus Jasono „maršrutą“ iš Graikijos į Kolchidę (šiuolaikinė Juodosios jūros pakrantė).