Pradėkime nuo žymiausio Kusto kūrinio – akvalango. Būtent šis prietaisas pakeitė tiek povandeninių archeologų darbą ir tapo neatsiejama daugelio ekstremalių pojūčio mėgėjų „garderobo“ dalimi. Dar tolimais 1943 m., remdamasis Kusto brėžiniais ir atkakliais reikalavimais, inžinierius Emilis Ganjanas sukonstravo „povandeninius plaučius“ – aparatą, kurio pagalba žmogus ežeruose ir jūrose jaučiasi kaip žuvis.

Taip, rizikuodamas gyvybe ir sveikata, prancūzas nusprendė įrodyti, kad žmogaus organizmo galimybės neištyrinėtos, o išgyventi galima pačiomis sunkiausiomis sąlygomis. Mokslininkai ir jūreivystės specialistai, išgirdę apie tokius planus, tik kraipė galvomis ir, geriausiu atveju, Bombarą vadino pamišėliu.