Nors pokario partizanai buvo įrengę šimtus bunkerių, tačiau šiandien dauguma šių slėptuvių tai tiesiog miškuose likusios nelabai ryškios duobės. Pamėginome surinkti rekonstruotus partiznų bunkerius, kuriuose galima aplankyti. Jei žinote daugiau objektų, susijusių su partizaniniu judėjimu, parašykite. Sąrašą mielai papildysime.

Daugumos tautų drąsiausių karių vardai suteikiami vyrams, ant kurių krūtinės nebėra vietos medaliams. Paprastai tai snaiperiai, lakūnai, jūrininkai. Išimtis šioje didvyrių plejadoje anglai. Manoma, kad daugiausia kovinių apdovanojimų Didžiosios Britanijo istorijoje yra gavęs Pirmajame pasauliniame kare dalyvavęs sodininko sūnus kapralas Viljamas Haroldas Koltmanas (William Harold Coltman 1891 – 1974 m.). Jo kolekcijoje net Viktorijos kryžius, kuriuo paprastai apdovanojami kovos lauke kritę kariai ir tik išimtinais atvejais gyvieji. Šiandien Viktorijos kryžių ant krūtinės gali prisisegti tik aštuoni Jungtinėje karalystėje gyvenantys vyrai.

Tarptautinė mokslininkų grupė pirmą kartą ištyrė, kodėl Evereste, aukščiausioje pasaulio viršunėje, žūsta tiek žmonių. Statistiškai tai ne tik aukščiausias, bet ir daugiausia gyvybių pasiėmęs kalnas. 2009 m. paskelbtos pirminės tyrimo išvados nustebino, nes paaiškėjo, kad pagrindinė mirčių šioje viršukalnėje priežastis ne sniego lavinos ir pneumonija, kaip buvo manyta iki šiol.

Reguliarus skrydžiai suborbitiniais turistiniais laivais, kuriuos yra planuojama pradėti ateinančiais metais, gali prisidėti prie klimato atšilimo Žemėje. Tokias išvadas mokslininkai daro pagal kompiuterinį modelį, kuriuo tirt, kiek poilsiniai kosminiai laivai skrydžio metu teršalų ir degalų suodžių dėl klimato poveikį. Straipsnis su mokslininkų išvadomis spausdintas žurnale Geophysical Research Letters, jo santrauką spausdino ir „New Scientist”.

Mongolijos sostinė Ulan Batoras unikali vieta, kurioje savo akimis galima pamatyti, kaip šali sugebėjo įsikurti du pasauliai, tūkstantmečius kovoję tarpusavyje, nes tai vienintelis didesnis senos klajoklių tautos miestas. Likę šios valstybės miestai tai greičiau nedideli rajonų centrai nei megapoliai, kaip juos vertiname mes.

Lietuvoje pokario pasipriešinimo dalyviai nestatė grandiozinių bunkerių. Turbūt Punios šilia atstatyas Ąžuolio – Dominyko Jėčio, Dainavos apygardos vado, žuvusio 1947 m. rugpjūčio 11 d. Punios miške, bunkeris vienas iš didžiausių Lietuvoje. Šis objektas atstatytasm tačiau, sprendžiant pagal atsiminus, jis atkurtas netiksliai. Gaila, kol kas neatstatyta netoliese buvusi šaulių salė – bunkeris, kuriame tilpo, pagal Adolfo Ramanausko-Vanago atsiminimus, iki 60 partizanų, buvo rengiami vadų susitikimai.

Istorijos vadovėliuose rašoma, kad Hitlerinė Vokietija oficialiai kapituliavo 1945 m. gegužės 8 d. (tik rusai dėl politinių sumetimų pergalės dieną švenčia gegužės 9 d.), tačiau mažai kas žino, kad paskutinis Trečiojo Reicho dalinys kapituliavo tik tų pačių metų rugsėjo 3 d.

Unikalioje centrinės Kroatijos vietoje – tarp Adrijos jūros ir Velebitų kalnų – yra gražus, jaukus ir nedidelis kurortinis miestelis Starigrad Paklenica. Žemėlapiuose dėl mažumo pažymėtas ne itin ryškiai. Turistams labiau žinomas kaip seno romėnų laikų miesto Zadaro „priemestis“. Būdamas strategiškai palankioje vietoje – netoli įžymusis Plitvicos ežerų nac. parkas, Krka upės krioklių nac. parkas, Cornati salų parkas, Paklenicos nac. parkas, – tai žinantys ir vertinantys renkasi poilsį būtent čia.

Tarptautinė kosminė stotis (TKS) sumušė Mir stoties rekordą pagal tai, kiek laiko joje praleido žmonės. Žmonijos istorijoje būtent šioje stotyje ilgiausiai už planetos ribų gyveno kosmonautai. Apie tai praneša „Interfax” naujienų agentūra.

Turistai vėl gali lankyti vieną iš seniausių Pamyro kalnyno gamtos stebuklų – Keturiasdešimties mergelių slėnį. Keliautojai į čia negalėjo įkelti kojos nuo 1992-1997 m. Tadžikistano pilietinio karo ir po to keliolika metų regione tvyrojusios įtampos.